Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės kilmė

      Vakariniuose Škotijos kalnuose gausu uolėtų aukštumų ir siaurų jūros įlankų. Šioje nelygioje uolėtoje vietovėje maži terjerai trumpomis letenėlėmis buvo būtini norint sumedžioti tokius gyvūnus kaip ūdra, barsukas, lapė ir laukinė katė. Šių gyvūnų guolis buvo siauruose tarpuose tarp akmenų ir dažnai visiškoje tamsoje. Šunys dažniausiai dirbdavo būriais, lojo pranešdami grobiui ir išvarydami jį į paviršių. Mažas Vakarų Škotijos baltasis terjeras puikiai tiko šiam darbui.   

​     ​ Vakarų Škotijos baltųjų terjerų kilmės istorija tokia pat paslaptinga kaip Škotijos kalnai, ji paremta legendomis bei spėjimais. Vestukų gyslomis teka Škotų, Skajaus, Dendžio Dinmonto, Kerno ir kitų terjerų kraujas. Be jokios abejonės, Vestų artimiausi giminaičiai yra Kernai ir Škotai. ​      Pulkininkas Malcolm iš Poltallocho dvaro Argilšyre buvo pripažintas pirmuoju baltųjų terjerų veisėju. Tuo metu veislės spalva svyravo nuo rudos iki raudonos ir kvietinės, kai kurie šunys buvo kreminės, beveik baltos spalvos. Vieną dieną, medžioklės metu, raudonplaukis terjeras buvo supainiotas su lape ir nužudytas. Po šio incidento Edvardas pradėjo teikti pirmenybę šviesiems šunims. Palaipsniui balti šunys tapo labiau pageidaujami ir kiti veisėjai pradėjo juos veisti. 1900-ųjų pradžioje veislė sulaukė pripažinimo. Malcolmo šunys tapo žinomi kaip „baltieji Poltalloch'ai“. Edvardas Malkolmas suteikė veislei pavadinimą, atspindintį kilmės vietą ir išskirtinį veislės bruožą. 1904 metais buvo įkurtas Vakarų Škotijos baltųjų terjerų klubas.

Šaltinis: http://www.thewesthighlandwhiteterrierclub.co.uk/
Šaltinis: https://www.pinterest.com/pin/444097213227586590/
Šaltinis: http://judgesl.com/westie/history2.html
© PigiosSvetaines.lt